Šiais metais gerokai išaugo palūkanų normos. Tą galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti savo kaliu, kuo galėjo įsitikinti būsto paskolų turėtojai. Kadangi būsto paskolų palūkanų norma yra tiesiogiai įtakojama EURIBOR pokyčių, palūkanų kilimas turi tiesioginės įtakos paskolų turėtojų įmokų dydžiui, nes dalis paskolų Lietuvoje yra sudarytos su kintama palūkanų norma, kuri priklauso nuo 3, 6 ar 12 mėnesių EURIBOR palūkanų bazės.
Natūraliai kylantis klausimas: kodėl auga paskolų palūkanų norma? Palūkanų kilimas yra tiesiogiai veikiamas centrinio banko veiksmų. Lietuvoje aktualiausi Europos centrinio banko (ECB) veiksmai ir jų įtakojama tarpbankinio skolinimosi EURIBOR norma. Kuo aukštesnę palūkanų norma nustato centrinis bankas, tuo brangiau vienas iš kito gali skolintis euro zonos bankai ir tuo didesnėmis palūkanomis jie skolina fiziniams ir juridiniams asmenims.
Kodėl centriniai bankai didina palūkanų normas? Tai – įrankis kovoti su infliacija, kuri net kelis kartus viršija tikslinį lygį. Didinant palūkanų normą yra siekiama „atvėsinti“ ekonomiką, sumažinant išduodamų paskolų kiekį ir ekonominį aktyvumą (paklausą), taip tikintis sugrąžinti infliaciją ir kainų lygį į tikslines ribas.
2022 gruodžio 15 d. ECB dar kartą kilstelėjo bazinę palūkanų normą, kuri dabar siekia 2.5%. ECB prezidentė C. Lagarde teigia, kad tai – dar ne pabaiga, todėl verslai ir gyventojai gali tikėtis ir tolesnio bazinių palūkanų normų kilimo ir ateinančiais metais.
Paskolos sutartis
